Dažnai artimieji net nenori girdėti apie savo daromas klaidas, tačiau tiesa tokia, kad ir kaip sunku ir skaudu būtų pripažinti: priklausomybė gyvuoja ten, kur jai gyvuoti yra puikios sąlygos.
Labiausiai skauda tada kai suvoki, kad visa širdimi norėdamas gero, ir galvodamas kad darai gera, tu tyliai kenki. Tu prisidedi prie pasyvaus artimojo susinaikinimo. Tu labai nuoširdžiai visa savo esybe tiki, kad be tavęs, be tavo rūpesčio ir pagalbos tavo artimasis neišgyvens. Įsivaizduoji, kad tu vienintelė jo viltis, be tavęs jis žuvęs. Tiesa ta, kad kuo ilgiau taip galvoji, kuo ilgiau jį gelbėji, tuo ilgiau jis nesigelbėja pats.
Labai sunku tai priimti ir tą suvokti. Labai sunku net girdėti, kad priklausomam asmeniui privalai leisti patirti visas jo priklausomybės pasekmes. Priešiniesi tam įkyriai kartodama, kad negali kenkti pati sau. Juk jei negelbėsi jo, pasekmes pasivys tave. Jį gali atleisti iš darbo, paduoti į teismą, gal jis gaus didelę baudą, ar kreditoriai užblokuos jo sąskaitą.
Todėl gelbėji, net nesusimąstydama, kad gelbėjimo labiausiai reikia tau pačiai. Tik taip jautiesi reikalinga. Priklausomam šeimos nariui tai labai patogu. Jis žinoma nenori pasekmių, bet dėl jų neišgyvena taip stipriai kaip jo gelbėtojas. Reikia suprasti, kad kol šalia bus gelbėtojas, kol nebus nutraukta „pagalba“, kol artimasis neatsiribos, tol didelių permainų laukti neverta. Kam priklausomam keisti tai, kas jam puikiausiai tinka.
Kopriklauosmybės palydovas – neadekvatus reagavimas ir perreagavimas, todėl į pasiūlymą atsiriboti nuo priklausomo asmens priklausomybės, artimųjų reakcija būna labai aistringa. Kaip galima atsiriboti, juk be manęs jis žuvęs. Kaip atsiriboti, juk myliu jį, jis mano vaikų tėvas, privalau jam padėti. Neretai šioje vietoje įsijungia klaidingi religiniai įsitikinimai.
Tačiau atsiriboti nereiškia ignoruoti, nebendrauti ar skirtis. Atsiribojimas ne išdavystė, tai nėra palikimas „skęsti“ ir jokiai būdais ne egoizmas. Atsiriboti reiškia nubrėžti ribas, pasakyti su kokiu elgesiu taikstysies, o koks tau jau nebepriimtinas. Atsiriboti galima fiziškai, psichologiškai, emociškai. Priklausomybė turi daugybę veidų, aplinkybės gali skirtis, šeima gali būti pasiturinti, eilinė ar skurstanti, turėti statusą, ar būti asociali, visais be išimties atvejais tai palies visą šeimą.
Tyrimais nustatyta, kad ar priklausomybę turintis asmuo pasveiks proporcingai priklauso nuo to ar jo šeimos nariai kreipsis pagalbos. Nustatyta, kad tuo atveju jei jų šeimos nariai gydėsi kartu su jais 7 iš 10 priklausomų asmenų sveiko ir tik 3 iš 10 pasirinks blaivybę jei jų šeimos nariai nesikreips pagalbos.