Čia apie supainiotus vaidmenis. Būna šeimų kuriose susipainioja vaidmenys. Tai nutinka ne visose šeimose, dažniausiai tose, kurios turi „bėdą/paslaptį/dramblį“.
Jose dukra tampa mama. Ji nejučia pasiima tą vaidmenį. Patampa mama savo pačios mamai, sesei ar tėčiui. Tokia dukra, nejusdama išmoksta būt gera mama. Ji rūpinasi ir saugo savo šeimą. Ji net nekelia klausimo, ar gali būti kitaip. Daro taip, kaip moka ir ką moka. O kai daryt negali ji mano, kad jos susirūpinimas ir nerimas gali pakeist situaciją. Ji daro taip, kaip visos mamos.
Kai tokia dukra – mama savo mamai, sukuria savo šeimą, ji ir joje tampa mama. Nesuprasdama kaip, tokia dukra pritraukia partnerį, kuris žiūri į ją kaip į mamą. Tada dukra tampa mama ir savo vyrui.
Tai tęsiasi tol, kol dukra „pagauna“, kad kažkas čia ne taip.
Šioje situacijoje nėra kaltų, kad ir kaip kartais norėtųsi juos rasti. Visi daro tai, ką moka ir kaip moka. Visi pasikeitimai prasideda tada, kai dukra stoja į savo vietą – DUKROS vietą. Tada ji vėl gali būti dukra, sesuo ir žmona.
Išmokus ir pripratus būti mama savo mamai, ne taip lengva šito „atmokti“. Nevaldomai „lenda“ pretenzijos, noras mokyti, patarinėti, spręsti problemas, auklėti, barti, bausti ar šiaip daryti tai, ko nereikėtų. Bet pasirinkimas kiekvieno žmogaus rankose. Jei smagu būt mama savo mamai – prašom. Jei – ne, galima grįžti į savo.
Aš grįžau. Pasirinkau būti dukra savo mamai. Nemokyti jos, neteisti ir nevertinti. Su pagarba ir meile priimti jos gyvenimą ir sprendimus. Nes jie – jos, patinka man jie, ar ne. Pasirinkau ir tuo labai džiaugiuosi, nes nuo to momento man labai palengvėjo.
Aš per maža spręsti savo mamos problemas, bet ne per maža tiesiog ją gerbti ir mylėti.
Su Motinos diena, brangioji Mama.