Įvairūs autoriai skirtingai apibūdina kopriklausomybę, vieni įvardina ją kaip ligą, nors ligų sąraše tokios ligos nėra, kiti – kaip elgesio sutrikimą. Man priimtiniausias ir tiksliausias psichoterapeutės V.D.Moskalenko vartojamas apibūdinimas: netiesiogiai priklausomas žmogus, tai toks žmogus, kuris taip stipriai susikoncentravęs į priklausomybę turinčio artimojo gyvenimą, jog ignoruoja savo paties gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimą. Tai savo individualybės ir asmenybės praradimas.
Kokios jos, netiesiogiai priklausomos moterys. Ir nors kopriklausomi gali būti ir vyrai, rašysiu apie moteris, kadangi tai gerokai dažnesnis atvejis.
Tokia moteris susikūrus savo iliuzijų pasaulį, kuriame viską mato savaip. Nežinia kada ir kaip ji pametė save, pradingo jos tikrasis „aš“ o vietoje jo įsitaisė išnaudojantis „mes“. Tokia moteris ne tik nebegalvoja apie savo norus ir troškimus, ji tiesiog nebetenkina net pačių būtiniausių gyvybiškai svarbių savo poreikių. Ji gali beveik nevalgyti, beveik nemiegoti, metų metais neiti pas gydytoją, nesportuoti, nenusipirkti būtinų sau daiktų.
Tokia moteris vertina save kaip ypatingai stiprią, nes gali labai daug, bet tik ne dėl savęs. Dažniausiai tokia moteris iki koktulio teisinga ji virs, keps, skalbs ir lygins, net jei jos vyras lėbauja kelias dienas iš eilės. Ji įsitikinusi, kad visų jos bėdų priežastis yra alkoholis, narkotikai ar kita priklausomybė. Tokia moteris įtikėjus, kad aukojimasis yra gėris ir ji labai didelė šaunuolė, nes sąžiningai „neša savo kryžių“. Ji gali viską nutylėti, užglaistyti, nejausti idant namie butų ramybė.
Tačiau ji net nesuvokia, kad jos iliuzinio pasaulio pseudoramybė ėda ją iš vidaus it kirminas. Tokia moteris visada galvoją apie vyrą, bet kokį savo planą pritraukdama prie jo planų, bet tuo pat metu ji pati to nejausdama stengiasi kontroliuoti ir manipuliuoti. Ji mano, kad jos kontrolė gali pakeisti vyro elgesį. Ji svarsto, kad jei pas draugus jie važiuos be nakvynės, jis tiesiog negalės vartot alkoholio, jai tai laimėjimas. Tokia moteris nuolat jaučia vidinę įtampa norėdama, kad jos planai pavyktų. Tokia moteris dažniau galvoja kaip jausis jos vyras, ne ji pati.
Paklausta apie savo pomėgius ji nejučiomis ima pasakoti ką mėgsta jos vyras. Tokia moteris nors akimirkai pagalvojus apie save ima jausti nežmonišką kaltę, ją smaugia psiaudoegoizmo virvė. Ji nežino kad gali būti kitaip, o moteris, kurios labiau rūpinasi savimi nei girtaujančiais vyrais ji laiko abejingomis, nerūpestingomis, nejautriomis egoistėmis.
Kai tokia moteris pradeda suvokti, kad kažkas su jos gyvenimu negerai, ji ima ieškoti atsakymų. Vis dar nepaleisdama kontrolės, vis dar stengdamasi būti tokia kaip kaip visada – ne savo, ji ieško pagalbos. Tokiai moteriai sunku rasti pagalbą dėl dviejų priežasčių: pirma ji tiksliai nesuvokia kokios pagalbos jai reikia, antra – tokią pagalbą retai kas teikia.
Jei skaitant supratai, kad tekstas kelia pažįstamus jausmus, ateik. Patarsiu, padėsiu, palaikysiu, kartu mes galime daugiau.