Papasakosiu jums apie mažą mergaitę, kuri iš pirmo žvilgsnio galėjo pasirodyti kaip įprastas eilinis vaikas, su savo vaikišku pasauliu ir vaikiškom mintim. Ji tik suaugus suvokė, kad tuometinės jos mintys nebuvo panašios į eilinio nerūpestingą gyvenimą gyvenančio vaiko mintis.
Ji manė, kad jei tik jos tėvai negertų jie kaip ir kitų vaikų tėvai turėtų darbus ir jai nereikėtų kvailai šypsotis kai jos klausia kur dirba jos tėveliai. Tada galbūt ji turėtų gimtadienio tortą, gal net dviratį, apie Barbę ji net nesvajojo. Ji buvo šventai įsitikinusi, kad visų jos problemų kaltininkas yra alkoholis.
Jai nuoširdžiai atrodė, kad jos pastangos ir kontrolė gali viską pakeisti. Ji protestavo prieš tėvų alkoholizmą, ji maištavo, bėgo iš namų ir simuliavo, nes manė, kad tai būdas sustabdyti jų girtavimą. Ji tikėjo, kad jei jie išsikraustys į kitą miestą, viskas pasikeis. Ji saugojo savo paslaptį, nes manė, kad jei kas nors sužinos, jos laukia amžina gėda ir pasmerkimas, ji praras ir tuos keletą draugų, kuriuos dar turi. Ji ilgą laiką jautė deginančią kaltę už tai kad nepajėgia išgelbėti šeimos. Ji tikėjo, kad gali padaryti taip, kad tėvai negertų, manė jei bus geresnė ar dės daugiau pastangų kontroliuoti jai pasiseks. Ji manė, kad negalima pasitikėti žmonėmis – tai nesaugu, ji bus pažeidžiama. Ji nemokėjo pasakyti „NE“, net kai tą „NE“ išrepetavo prieš veidrodį.
Jai labai reikėjo aplinkinių palaikymo, įvertinimo ir pripažinimo. Ji stengėsi visiems įtikti, nes nuoširdžiai tikėjo, kad meilę reikia užsitarnauti. Ji nemokėjo linksmintis, nors visi ją laikė didele linksmuole. Ji susikūrė „geležinės moters“ įvaizdį, kurio nenusikrato net šiandien. Ji buvo perdėtai atsakinga, net su žmonėm, kurie nė kruopos to neverti. Ji rėkė, šaukė ir draskėsi, bet vis tiek nepajėgė nedaryti taip kaip jos prašo. Ji verkdavo į pagalvę su klausimu „kodėl?“. Ji smerkė ir niekino save nesigailėdama, Ji taip uoliai save peikė, kad aplinkiniams jos nuoširdžiai buvo gaila. Ji pažinojo tik dvi emocijas, jai arba buvo gera, arba bloga.
Į jas sutilpo viskas. Jai buvo taip sunku įgyvendinti sumanymą nuo pradžių iki galo. Ilga laiką ji gyveno mintim, kad yra prastesnė už kitus, todėl norėjo įrodyti kitiems, kad ji irgi gera, graži, protinga. Bet…. Vieną dieną ji viską ėmė matyti kitaip.
Šiandien, bendraudama su moterim, aš atpažįstu daug tokių mergaičių ir jei skaitydama radai save, ateik, aš žinau ko tau reikia. Tu viską imsi matyti kitaip.