Dramblys apsigyvena visokiuose namuose. Jis įkiūtina nepastebėtas. Pirmaisiais metais net nekrenta į akis. Antra vertus, niekas ir nesistengia jo įžvelgti. Jis nejučiom vis auga ir didėja. Galiausiai užima visą butą, namą, ūkį ar visus pilies kambarius.
Šeima nepajėgia ir nedrįsta jo pamatyti. Tai tikriausiai ne dramblys. Bet jis maitinamas. Jo daroma netvarka iškuopiama. Augdamas jis vis labiau visur prijaukia. Šeima suklūsta ir saugosi, kad tik neužmintų jam ant uodegos ar ant jautraus straublio.
Dramblys greitai supyksta ar suirzta. Šeima stengiasi jam įtikti. Dažnai jam liūdna ar jo savijauta bloga. Šeima suklūsta ir parūpina jam ko nors išgerti. Kartais dramblys gerai nusiteikęs. Šeima stengiasi, kad tik niekas jam nesugadintų nuotaikos ar jis vėl nesusirgtų.
Laikyti dramblį namuose anaiptol ne tas pats kaip laikyti akvariumo žuveles ar katę. Kiti žmonės nelaiko dramblio. Šeimai gėda. Tiesiai apie dramblį jie niekada nešneka. Geriausiu atveju šeimos nariai tarpusavyje pasišneka, jog jis šiandien blogai jaučiasi.
Šeima įsitikinusi, kad ji vienintelė turi savo dramblį. Štai kodėl kitiems nevalia jo pamatyti. Draugai, giminės ir viršininkas neturi apie tai sužinoti.
Šeima užsisklendžia. Jei tai išties tikras dramblys, turbūt tik nedidelis. „Jis greitai išeis, – nuolat kartoja jie patys sau. – Veikiausiai jis pasišalins, kai mes įsigysime naują namą ar tėtis gaus gerą darbą, ar kai vaikai užaugs ir išeis iš namų“. O gal tai net ne dramblys. Galbūt jis pradings, jei užsimerksi ir tylėsi.
Nereikia gyventi su nepasotinamu drambliu. Jūs to neištversite. Jis ryja didžiausią jūsų turtą – jūsų gyvenimą.
Ar jūsų šeimoje yra dramblys?
Vargu ar šį klausimą kada nors atsakoma, nes jis beveik niekada neužduodamas. Nemalonu klausti. Nemalonu jį išgirsti. Niekas nedrįsta į jį atsakyti. Ką daryti, jei tavo gyvenimą stelbia dramblys?
Čia pateikiamas sąrašas klausimų, į kuriuos kviečiu atsakyti sau pačiam. Daugelis žmonių, kurių šeimoje yra dramblys, nėra linkę atsakinėti į šiuos klausimus ir praleidžia juos suprasdami, kad bus paliesta giliai jų širdyje glūdinti neviltis. Tą paslaptį jie stengiasi nuslėpti net nuo pačių savęs.
DRAMBLIO TESTAS
1. Ar dėl gėrimo buvo sugadintos šeimos šventės ir atostogos?
2. Ar šeimai būdavo pasižadama, kad ji(s) tam tikrą laiką ar niekada nebegers arba mažiau gers?
3. Ar šeimai teko dėl gėrimo už jį(ją) skambinti ir pranešti, kad jis sergąs, atšaukti susitikimus ar šiaip kokius žmonių susiėjimus?
4. Ar šeima yra aptikusi namuose paslėptų gėrimų, ar gėrimai be jokių paaiškinimų yra dingę iš gėrimų baro?
5. Ar jam (jai) kartais sunku prisiminti, kas įvyko iš vakaro?
6. Ar šeimai yra tekę klausytis neįtikėtinų paaiškinimų, kiek ji(s) geria?
7. Ar šeimai ne kartą teko patirti gėdą, aiškintis dėl kokių nors skaudžių nemalonumų?
8. Ar buvo nesėkmingų bandymų tam tikrą laikotarpį negerti arba vartoti disulfiramą?
9. Ar ji(s) bandė vienos rūšies alkoholį keisti kitu? Alų – vynu, vyną – alumi, viskį – vermutu, džiną – degtine, cheresą – stipriu alumi, prastenės rūšies gėrimus – geresniais arba priešingai?
10. Ar šeima yra kada nors kitiems sakiusi, kad ji(s) miega, ilsisi, nėra namuose, negali kalbėtis tuo metu, kai ji(s) buvo girtas?
11. Ar ji(s) dažnai vairuoja išgėręs?
12. Ar nemalonumų šeimoje sumažėtų arba jie pranyktų jei ji(s) negertų?
Vėl perskaitykite šiuos klausimus ir suskaičiuokite, kiek kartų jūsų atsakymas buvo „taip“. Jeigu bent į du klausimus atsakėte teigiamai, jūsų namuose tikriausiai yra dramblys, labai panašus į tą, kuris yra aprašytas knygoje „Nematomas dramblys“.
Ištrauka: Jorgen F. Nissen (1997) “Nematomas dramblys”, 114-115 psl.